Vaikų ir paauglių kosultavimas

Augindami vaiką tėvai dažnai susiduria su vienokiomis ar kitokiomis vaiko problemomis. Daugelį tų problemų tėveliai sėkmingai išsprendžia, tačiau būna atvejų, kuomet vaiko problemos yra išties rimtos arba pernelyg užsitęsusios ir tėvams vieniems niekaip nepavyksta su jomis susidoroti. Tokiu atveju pravartu kreiptis į vaikų psichologą.

Vaikų ir paauglių psichologinis konsultavimas yra atskira psichologinio konsultavimo rūšis, ganėtinai stipriai besiskirianti nuo suaugusiųjų psichologinio konsultavimo. Konsultuojant vaikus ir paauglius be pokalbių, konsultacijose kaip terapinio poveikio priemonės naudojami terapiniai žaidimai, pasakos, piešiniai ir pan. Vaikų ir paauglių konsultavimas nuo suaugusiųjų konsultavimo skiriasi ir tuo, jog apie psichologinės pagalbos reikalingumą vaikui sprendžia jo tėvai, o ne jis pats. Be to, jaunesnio amžiaus vaikui tėvai yra svarbi jo pasaulio dalis. Todėl konsultuojamas ne tik vaikas, bet ir jo tėvai. Konsultuojant labai svarbus tėvų įsitraukimas į terapinį procesą, jų supratimas ir pagalba vaikui.

Psichologinis konsultavimas gali padėti, jeigu jūsų vaikas ar paauglys:

• turi elgesio, emocinių, bendravimo sunkumų šeimoje, mokykloje,
• tapo uždaras, liūdnas, jaučiasi vienišas, nepasitiki savimi,
• sunkiai valdo savo pyktį,
• išgyvena (išgyveno) tėvų skyrybas, artimo žmogaus netektį,
• patiria (patyrė) smurtą,
• turi baimių, miego sutrikimų.

Kreiptis galite, jeigu jaučiate, kad jūs:
• prarandate emocinį ryšį su vaiku,
• jaučiatės pasimetę ir bejėgiai vaikų auklėjimo procese,
• jeigu iškyla auklėjimo sunkumų, su kuriais vieniems sunku susidoroti,
• jeigu jūsų šeima išgyvena krizę.

Teikiu individualias psichologines konsultacijas vaikams ir jų tėveliams susidūrus su šiomis problemomis.

Plačiau apie mane skaitykite...
_________

Kokios gali būti bendravimo problemos?
Kai kurie vaikai bendrauja lengvai, netrunka susirasti draugų, yra draugiški ir priimami savo bendraamžių, tačiau kitiems vaikams tai padaryti yra sunku, jie dažnai lieka bendraamžių nuošalyje, jiems sunkiai pavyksta užmegsti draugystę arba jie negeba gražiai bendrauti, pastoviai įsivelia į konfliktus su bendraamžiais, tėvais, mokytojais. Tokiu atveju nei vaikas nei jo aplinkiniai nesijaučia gerai. Tokias ir panašias bendravimo situacijas gali padėti išspręsti vaikų psichologas.

Kokios gali būti elgesio problemos?
Būna etapų, kai bemaž kiekvieno vaiko elgesyje galima įžvelgti problemų. Labiausiai paplitusios elgesio problemos, kurioms spręsti patartina kreiptis į vaikų psichologą yra:

Per didelis aktyvumas
Viena iš labiausiai paplitusių „vaikiškų“ problemų – hiperaktyvumas. Nerimaudami dėl pernelyg aktyvaus vaiko tėvai bando taikyti bausmes, mano, jog su vaiku būtina elgtis griežčiau. Iš tiesų toks elgesys nėra tinkamas – hiperaktyviam vaikui būtina padėti, juk jis neretai pavargsta pats nuo savęs.

Toks vaikas negali ilgesnį laiką nusėdėti vienoje vietoje, patylėti, paklusti instrukcijoms. Hiperaktyvūs vaikai apsunkina pedagogų darbą, jie labai judrūs, aikštingi, impulsyvūs ir neatsakingi. Jie tiesiog pavydėtinai reguliariai užkliudo, numeta įvairius daiktus, stumdo bendraamžius, sukuria konfliktines situacijas. Tokiam vaikui sunku sukoncentruoti dėmesį, jis lengvai atsitraukia nuo veiklos, užduoda daugybę klausimų, tačiau retai sulaukia atsakymų į juos.

Pastebėjusiems tokį atžalos elgesį tėvams būtina laiku kreiptis į vaikų psichologą. Specialistas jiems patars, kaip bendrauti su hiperaktyviu vaiku, jį auklėti.

Agresyvus elgesys
Agresyvus vaikas puola kitus vaikus, dažnai apsižodžiuoja, mušasi, atima ir laužo jų žaislus, tyčia kalba grubiai. Tokį vaiką sunku auginti, o dar sunkiau jį suprasti. Agresyvus vaikas dažnai jaučiasi atstumtas. Tėvų nepasitenkinimas ir bausmės tik patvirtina jo įsitikinimą, kad jis – nemylimas. Kaip tapti mylimu ir reikalingu? Tai neišsprendžiama vaiko problema. Taigi jis ir ieško būdų kaip gauti dėmesio tiek iš bendraamžių, tiek iš suaugusiųjų. Vaikas neįsivaizduoja, kokiomis dar priemonėmis galima kautis už išlikimą šiame keistame ir piktame pasaulyje, kaip apsiginti. Jis nesuvokia, kad aplink save sėja baimę ir nerimą. Jei pastebėjote, kad jūsų vaikas elgiasi agresyviai, būtinai kreipkitės į vaikų psichologą.

Kokie gali būti sunkumai mokykloje?
Dažnas vaikas per pakankamai ilgą mokyklinio gyvenimo laikotarpį susiduria su didesnėmis ar mažesnėmis problemomis mokykloje. Viena jų – mokymosi sunkumai, pasireiškiantys prastu mokymusi. Mokymosi sunkumų priežastys gali būti labai įvairios ir toli gražu ne visada yra susijusios su realiu vaiko negebėjimu mokytis dėl vienokių, ar kitokių fiziologinių priežasčių. Mokymosi sunkumai dažnai yra susiję su santykiais šeimoje (pvz. tėvų skyrybos, naujagimis šeimoje ir t.t.) bei santykiais mokykloje (pvz. įtemptais santykiais su klasės draugais ar mokytojais). Norint pagelbėti vaikui, visų pirma svarbu išsiaiškinti ir suprasti mokymosi sunkumų priežastis, bei žinoti, kaip jas spręsti. Jei tai nepavyksta tėvams, jums gali padėti vaikų psichologas.

Kokios gali būti baimės?
Visi vaikai tam tikru augimo periodu pradeda ko nors bijoti: tam tikrų daiktų, situacijų, vabzdžių. Tai visiškai normalu. Dauguma vaiko baimių praeina savaime, ir nereikalauja specialaus gydymo. Tačiau 1/10 vaikų baimių dalį sudaro stiprios baimės, vadinamos fobijomis, pasireiškiančios labai nevienodai: tiesiogiai, kai vaikas žodžiais nusako savo baimę, netiesiogiai - įvairiais skausmais, reikalaujančiais gydymo. Neretai tėvai gali padėti nugalėti daugelį sunkumų, tačiau, jei tai jiems nepavyksta, jiems gali padėti vaikų psichologas.

Kokias krizes išgyvena vaikai?
Vaikai, kaip ir suaugusieji, augdami susiduria su įvairiomis sunkiomis, kartais nekontroliuojamomis situacijomis, gyvenimo pokyčiais, su kuriais jie turi susidoroti. Vaikai ir paaugliai gali išgyventi krizes dėl pačių įvairiausių sunkumų ar gyvenimo pokyčių. Svarbu suprasti, kad vaikas reaguoja net ir į nedidelius pokyčius – neretai suaugusiesiems nereikšmingi sunkumai vaikui gali atrodyti dideli ir sunkiai įveikiami. Vaikai gali susidurti su krizėmis esant tokioms situacijoms, kaip:
• Tėvų skyrybos.
• Artimo žmogaus netektis.
• Patiriama prievarta (fizinė, emocinė, seksualinė).
• Paties vaiko ar jam artimo žmogaus liga.
• Staigūs vaiką supančios aplinkos pokyčiai, pavyzdžiui, persikraustymas į naują šalį ar miestą, mokyklos pakeitimas ar pan.
• Traumos ar išgyvenimai, pavyzdžiui, autoavarijos, gaisrai, teroro aktai.

Kaip atpažinti, kad vaikas išgyvena krizę?
Kiekvieno vaiko reakcija į traumuojantį įvykį ar stresinę situaciją yra individuali. Tačiau krizės išgyvenimai tam tikrais požymiais yra panašūs. Kad vaikas išgyvena didelius sunkumus ar krizę, gali rodyti tokie požymiai, kaip:
• Problemos mokykloje (išsiblaškymas, dėmesio nesukaupimas pamokų metu, prastėjantis pažangumas).
• Atsiradę sveikatos sutrikimai (mitybos pokyčiai – apetito sumažėjimas ar padidėjimas, miego sutrikimai, įvairūs skausmai ar negalavimai dėl nežinomų priežasčių).
• Elgesio pokyčiai, netinkamas elgesys (impulsyvumas, agresyvumas, atsiribojimas, vengimas bendrauti, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, savęs žalojimas).
• Stiprios emocijos ir jausmai (nuotaikų svyravimai, vaikas dažniau nei įprastai liūdnas, uždaras, priešiškas aplinkiniams, kalba apie norą numirti).
Vaikų psichologas gali padėti jūsų vaikui įveikti krizes.

Kontaktai:
Tel: +370 615 95 305
el. paštas: giedre.gutaute.klimiene@gmail.com